Panašu, kad vienas pirmųjų mūsų visuomenės susidūrimų su informacijos pradingimu nutiko gana seniai. Tada dar nerūpėdavo niekam data recovery in London, nes viskas buvo labai fiziška. Karų ir stichijų, nelaimių metu dingdavo miestai, būdavo nušluojami nuo žemės paviršiaus kaimai, o toks dalykas kaip usb data recovery atrodė apskritai kaip neįmanomas dalykas. Kada pradėjo dingti skaitmeninė informacija? Labai daug jos sudegė juostose, pirmuose kino teatruose, kur gaisras būdavo dažnas reiškinys. Didžioji dalis ankstyvojo kino yra tiesiog sudegusi tokiu būdu. Mums duomenys dingsta iš nuolatinių prietaisų, be kurių neįsivaizduojame savo gyvenimo.
Iš telefono
Dar prieš 15 metų mums ėmė dingti telefonai, pradėjome juos pamesti, būti apvogtais ir pan. Be to, turbūt ir saugiai naudotis dar nemokėjome. Normalu, kad iš telefono duomenys dingsta nuolatos, ir tai dažniausiai būna telefono numeriai bei kita panaši aktuali informacija. Iš tiesų, kas gali būti nemalonesnio nei ta žinia, kad ir vėl pradingo tavo informacija. Norėtųsi, kad ji visada sėkmingai būtų savo vietoje, tačiau vis nutikdavo, kad netekus telefono reikėdavo ir vėl žmonių prašyti pasakyti savo telefono numerius. Kol nebuvo papildomų atminties kortelių ir kitų saugojimo skaitmeninių informacijos būdų, tol, atrodydavo, informacija tiesiog kažkur dingdavo.
Iš kompiuterio
Aišku, kad visų duomenų, neturinčių savo atsarginių kopijų, dingimas, yra vienas didžiausių praradimų, koks tik gali būti. Galbūt daug dirbame su kompiuteriu, kaupiame iš tiesų nemažai informacijos. Tada jos praradimas tolygus apiplėšimui ar gaisrui, per kurį sudega visi tavo namai.
Iš saugyklos
Jeigu duomenis kopijuojate ir įrašote į kokią nors laikmeną, ji taip pat nėra amžina ir nėra apsaugota nuo galimų problemų. Dingus atsarginėms kopijoms dar nėra pasaulio pabaiga, kai kažkur turimas ir originalas.
Iš naršyklės
Įdomu tai, kad žmonės nefiksuoja to kaip dingimo. Kai iš mūsų naršyklių dingsta informacija, žmonės net neįsivaizduoja, kad tai irgi praradimas. O juk taip ir yra. Mes būname įsisaugoję, į kokius puslapius einame, būname pasidarę sau priėjimą prie įvairių duomenų. Iš naršyklių informacija pranyksta greitai, ir tada per naują tenka darytis mėgstamiausių nuorodų sąrašą. Kad taip neatsitiktų, verta turėti savo Google profilį, ir naršyklėje pakeitimus daryti tik būnant prisijungus prie to profilio. Tada galėsite turėti savo parinktis prisijungę prie bet kokio kompiuterio ir bet kurioje naršyklėje.
Reikia saugoti savo duomenis.. Kelių dešimtmečių nuotraukas kaupiu keliuose nešiojamuose kietuosiuose diskuose, baisu būtų prarasti. Gaila, kad kai kurios talpyklos gali būti lengvai nulaužtos programuotojų.